Markučių dvaro muziejus
Vilniaus apskrities totorių bendruomenė
KVIEČIA
į parodą „KRYMO TOTORIAI FOTOGRAFIJOSE“ (XX a. pr.), skirtą Krymo totorių masinės tremties 80-osioms metinėms paminėti.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas daugiau nei prieš 625 metus, įgyvendindamas savo vidaus ir užsienio politiką, pakvietė totorius iš Aukso ordos įsikurti LDK. Paskutinįjį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masiška, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Mat Krymas iš emyrato tapo nepriklausomu nuo Pavolgio Sarajaus chanatu ir anuomet buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.
Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką.
Tiurkų kalbos mokėjimo dėka šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo jų priėmusios valstybės interesus. Lietuvos totorius dažnai galima buvo matyti dirbant vertėjais valstybės kanceliarijoje, arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate.
Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.
Tačiau, Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimo atžvilgiu. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių vardų, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybes. Tai Matvejus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.
Krymas per savo istoriją buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtingas Krymo autonominės respublikos Krymo totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija buvo pripažinta SSSR neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar. 2014 metų kovo mėn. teritorija aneksuota Rusijos, tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta.
Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatome Krymo totorių gyvenimą ir užsiėmimus, jų gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje. Atskiras stendas pasakoja apie Lietuvos totorių dalyvavimą tautinio išsivadavimo judėjimuose. Ir negalima sukurti parodos, nepaminėjus iškilaus šviesuolio, švietimo, kultūros ir politikos veikėjo Krymo totoriaus Ismailo Gasprinskio, kuris skleidė tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas.
Nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos.
Parodos sudarytoja
doc. dr. Galina Miškinienė
Paroda atidaroma 2024 m. gegužės 18 d. (šeštadienį) 17.00 val. Markučių dvaro muziejuje, Subačiaus g. 124, Vilnius
Programoje:
Pranešimą apie Krymo totorius skaitys VU Filologijos fakulteto doc. dr. Galina Miškinienė.
Totorių kultūros centro folkloro ansamblio „Ilsu“ pasirodymas.
Dervišo šokis.
Pagrindinis rėmėjas: Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.
Nemokamas renginys.
Vietų skaičius ribotas.
Būtina registracija: renginiai@markuciudvaras.lt.
Nuotr. Jelenos Konickajos ir Elinos Averinos