Aleksandrą Puškiną su Lietuva sieja biografiniai ir literatūriniai ryšiai. Vilniuje 1883 m. tuokėsi ir 1899–1905 m. Markučiuose gyveno poeto jaunesnysis sūnus Grigorijus su žmona Varvara. Jie čia ir palaidoti. Manoma, kad Vilniuje, Piatnickajos cerkvėje caras Petras I krikštijo poeto prosenelį Ibrahimą Hanibalą.
Poeto kūryba verčiama į lietuvių kalbą ir spausdinama, Lietuvos teatrų scenose statomi A. Puškino kūriniai, lietuvių dailininkai kuria iliustracijas jo knygoms.
Ekspozicija supažindina lankytojus su poeto kūrinių vertimų į lietuvių kalbą istorija ir vertėjais bei A. Puškino kūrinių motyvais sukurtais pastatymais Lietuvos teatruose.
ALEKSANDRO PUŠKINO KŪRINIŲ VERTIMAI IR VERTĖJAI
Pirmasis A. Puškino kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą, yra Petro Armino-Trupinėlio verstas eilėraštis „Skendinys“, išspausdintas lietuviškame „Aušros“ kalendoriuje 1885 m. Vėliau S. Dagilis išvertė fragmentus iš „Eugenijaus Onegino”, P. Vaičaitis – „Šykštųjį riterį“ ir neužbaigtą lyrinę dramą „Undinė“. A. Puškino poezija turėjo įtakos J. Janoniui, kuris, dar moksleiviu būdamas, domėjosi rusų klasikais, o vertimus mielai skaitydavo savo draugams. Poeto Z. Gėlės-Gaidamavičiaus kūrybą didžia dalimi lėmė A. Puškino poezijos tradicijos.
1902 m. Suvalkuose buvo išleista A. Puškino „Pasaka apie žveją ir žuvelę“. Leidinys įdomus tuo, kad atspausdintas dviem kalbom: rusų ir lietuvių – rusiškomis raidėmis. 1913 m. išspausdintas pirmasis kritikos darbas – M. Gustaičio straipsnis „Puškinas ir Krymo sonetai“. Straipsnyje autorius lygina A. Puškino ir A. Mickevičiaus kūrybą.
Artėjant 150-osioms A. Puškino gimimo metinėms, vėl padidėjo susidomėjimas jo kūryba. Atsirado naujų vertimų, parašyta kritikos darbų. K. Binkis meistriškai išvertė „Eugenijaus Onegino“ fragmentus ir daug eilėraščių, A. Busilas, T. Tilvytis vertė A. Puškino pasakas. Poeto kūryba domėjosi S. Neris, V. Mykolaitis-Putinas, K. Korsakas. 1947 m. pasirodo A. Venclovos išverstas visas „Eugenijus Oneginas“. Vėliau daug lyrikos kūrinių išverčia A. Churginas, Eug. Matuzevičius, A. Baltakis, V. Bložė. Vitrinose eksponuojami jų rankraščiai, fotografijos, knygos lietuvių kalba.