Muziejuje vyks Jelenos Konickajos paskaita „Ypatinga rusų kalba Lietuvoje: lietuviška rusų kalba“

Gruodžio 15 dieną 19 val. Markučių dvaro muziejuje vyks humanitarinių mokslų daktarės, Vilniaus Universiteto Slavistikos katedros docentės Jelenos Konickajos paskaita „Ypatinga rusų kalba Lietuvoje: lietuviška rusų kalba".

Jelena Konickaja kalbės apie rusų kalbą Lietuvoje, kuri šiuo metu egzistuoja daugiakalbėje aplinkoje, veikiama valstybinės lietuvių kalbos ir giminingų slavų kalbų (lenkų, baltarusių). Jos istorija susijusi su šalies istorija: valstybės perdalijimais, karais, persikėlimais. Šiandieninis rusų kalbos gyvenimas vyksta mažinamos žiniasklaidos, mažėjančio mokyklų su rusų dėstomąja kalba skaičiaus, universitetinio išsilavinimo rusų kalba sąlygomis. Rusų kalba Lietuvoje įgavo savų ypatumų: dažnai galima išgirsti Rusijoje svetimus rusų kalbai "«замного», «забольшой», «я снила», «благодарю тебе»; neretai į rusų kalbą įtraukiami lietuviški žodžiai: «сходи в савивальдибу», «мне дали пашалпу». Rusų kalba Lietuvoje turi net savų ortografijos – rašybos ypatumų: чю, чя, чё, шю, шя, шё, жю, жя, жё (Чюрлёнис, Шяуляй), o miestų pavadinimai ne visada linksniuojami (В Тракай мы посетили выставку). Taip pat plačiai paplitę ir kai kurie žodžiai, pavyzdžiui, абсольвент, актуалия, президентура, эдукация ir kt. „Lietuviška rusų kalba“ yra specifinis lietuviškas policentrinės rusų kalbos variantas.

Paskaitos organizatorius: VšĮ „Švietimo iniciatyva Vilnis“.

VšĮ „Švietimo iniciatyva Vilnis“ vykdo edukacinę programą rusakalbiams Lietuvos gyventojams ir piliečiams, paaugliams ir suaugusiems. Bendradarbiauja su Lietuvos mokslo ir švietimo institucijomis. Nuodugni pažintis su Lietuvos, Baltijos regiono istorija ir kultūra, Europos civilizacija, intelektualus bendravimas su ekspertais aktualių visuomeninių procesų temomis - visa tai vieningame edukacinių paskaitų, seminarų, diskusijų komplekse, vadovaujant šių dienų akademikams mokslininkams ir ekspertams-praktikams. Tikslas - skatinti Lietuvos ir Europos bendruomenės, jos vertybių sistemos pažinimą, kas turėtų padėti saviidentifikacijai ir socializacijai šiuolaikinėje Europoje. Naujoji edukacinė erdvė yra atvira visiems be tautinių, politinių ar net amžiaus apribojimų.