Nuo Lietuvos iki Venecijos: šėlsmas ant pavasario slenksčio

Europoje pavasaris nuo seniausių laikų buvo pasitinkamas linksmybių ir juoko šėlsmu, kuris laikinai griaudavo nusistovėjusią tvarką ir socialines normas. Nuo romėnų Saturnalijų ir pavasario lygiadienį Lietuvoje žymėjusios Ragučio šventės iki prabangių šių dienų karnavalų – šis perėjimo iš žiemos į vasarą, iš tamsos į šviesą laikotarpis visada buvo skirtas simboliniam atsinaujinimui. Chaosas trumpam išardydavo įprastą pasaulio tvarką, o šventei pasibaigus gyvenimas grįždavo į savo vėžes, pripildytas naujos energijos, žadėdamas gausų derlių ir sėkmingus metus.

Lietuvoje per Užgavėnes kaimus užliedavo būgnų dundėjimas, puodų barškesys ir linksmi žmonių balsai. Triukšmingos kaukėtų personažų eisenos, šokdamos, žaisdamos ir pokštaudamos, išvarydavo žiemą ir kviesdavo pavasarį. Tą dieną būdavo privaloma sočiai prisivalgyti, o svarbiausia – jokių darbų! Priešingu atveju, kaip buvo manoma, gali aplankyti nelaimės.

Tad kviečiame pamiršti darbus, užsidėti kaukes ir bėgti į Markučių dvarą! Paskaitos-edukacijos metu sužinosite ne tik lietuviškų Užgavėnių papročių kilmę ir simboliką, bet ir tai, kaip ši šventė švenčiama įvairiose pasaulio šalyse. Kuo garsieji pasaulio karnavalai skiriasi nuo lietuviškos šventės ir kokie elementai juos jungia? Kodėl Užgavėnių datos įvairiose šalyse nesutampa? Kokių tradicinių patiekalų – be mums įprastų blynų – būtinai reikėdavo suvalgyti šią dieną? Kaip Užgavėnės buvo švenčiamos Lietuvos ir Europos dvaruose?

Visa tai ir dar daugiau – vasario 22 d. 14 val., Markučių dvare!

Renginio bilietas– 5,00 €

Vietų skaičius ribotas.

Būtina registracija: renginiai@markuciudvaras.lt