„Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“ (1902 m.)

Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864—1904) buvo sugalvota spausdinti knygas lietuvių kalba, bet rusiškomis raidėmis – vadinamąja „graždanka“. Tokių knygų turinys būdavo tikrinamas ir gaudavo valdžios leidimą spausdinti. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma viena tokių knygų – „Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“, išleista Suvalkuose 1902 metais Suvalkų mokyklų direkcijos iniciatyva. Tai yra vienas pirmųjų Aleksandro Puškino pasakos vertimų į lietuvių kalbą. Tikėtinas šios knygos rengėjas ir vertėjas – mokytojas Juozas Grabauskas. Nedidelė knygutė ir dydžiu, ir apimtimi (14х20 cm, vos 17 puslapių) yra dvikalbė – viename puslapyje originalo tekstas rusų kalba, šalia, kitame puslapyje – lietuviškas vertimas.

Muziejaus egzempliorius priklausė Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai, kuriai 1911 metais ją padovanojo Kazys Grinius, būsimas Lietuvos Respublikos prezidentas. Knygos puslapiuose yra jo pastabų ir taisymų, pavyzdžiui, pataisytos spaudos klaidos, patikslintas tekste minimo augalo pavadinimas. Šios rankraštinės pastabos rodo, kad Lietuvos visuomenininkas ir politikas, aktyviai agitavęs už lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą, įdėmiai skaitė lietuvišką Puškino vertimą.

Pasaka apie žuvininką ir žuvelę

Gyveno senukas su senute

Pas pačias mėlynąsias marias;

Jie gyveno senoje triobelėje

Lygiai trisdešimts ir trejus metus.

Senis su tinklu žūklavo žuvis,

Senutė verpė savo verpalus.

Vieną kartą jis užtiesė tinklą,

Išėjo tinklas su vienu dumblu;

Jis antrą kartą užtiesė tinklą,

Išėjo tinklas su jūrų žolėmis,

Trečią kartą jis užtiesė tinklą,

Išėjo tinklas su aukso žuvele,

Ne subile kokia, su aukso žuvele.

Daugiau apie A. Puškino pasakos vertimą šioje knygoje galite pasiskaityti dr. Aurelijos Tamošiūnaitės straipsnyje (p. 85-112).