Lietuvių kalbos dienos: Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną

Iš Polocko – vieno didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių ir kultūrinių centrų – kilęs filosofas, švietėjas, humanistas Pranciškus Skorina leidybinę veiklą pradėjo Prahoje, kur, su Vilniaus mecenatų parama, įkūrė spaustuvę. Čia 1517 m. buvo išspausdintas „Psalmynas“, išverstas į senąja baltarusių kalbą ir tapęs pirmuoju spausdintu leidiniu rytų slavų spaudos istorijoje.

1520-ųjų pradžioje Pranciškus Skorina persikėlė į Vilnių ir atidarė pirmąją spaustuvę LDK teritorijoje. Čia buvo išleista „Mažoji kelionių knygutė“ ir „Apaštalas“.

Skorinos publikacijų tekstai atspindi LDK kalbinę situaciją; juose randame dviejų kalbų sintezę – veikalai publikuoti bažnytine slavų kalba su rusėnų kalbos elementais. Šiandien jo palikimą sudaro 520 knygų.

Pranciškaus Skorinos, esančio iškiliausių Renesanso epochos kultūros veikėjų sąraše, vardu gali didžiuotis daugelio šalių gatvės, švietimo įstaigos, bibliotekos ir net viena maža planeta.

Plačiau apie Skorinos leidinių vertę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Rytų slavų kultūrai papasakos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Sergejus Temčinas pasakos Skorinos leidinių vertę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Rytų slavų kultūrai. Pirmojoje 2022-ųjų metų (Pranciškaus Skorinos metais paskelbtų, minint P. Skorinos spaustuvės Vilniuje 500-ąsias įkūrimo metines) ciklo „Lietuvių kalbos dienos“ paskaitoje, sužinosite apie Rytų Europos knygų leidybos pradininko gyvenimą ir kūrybinę veiklą bei naujausių šios srities tyrimų rezultatus.

Paskaita vyks vasario 19 d. Literatūriniame A. Puškino muziejuje; paskaitos pradžia 12:00 val.

Renginio bilietas– 3,00 €
Vietų skaičius ribotas.
Būtina registracija: renginiai@puskinas.lt