Markučiai XIX – XX a. spaudoje. I dalis

Вильна и окрестности. Путеводитель и историческая справочная книжка. Vilnius, 1883. 

Vertimas iš rusų kalbos R. Vizbaraitės-Zaborovskienės

1883 m. kelionių vadove „Vilnius ir jo apylinkės“ apie pasivaikščiojimą Vilniaus priemiestyje Markučiuose pasakojama taip: 

„Vilnius tikrai gali didžiuotis savo apylinkėmis. Neaukštos ir vaizdingos kalvos, padengtos žaluma, žemumos ir pievos, užsėtos rugiais, nedideli valstiečių nameliai, pasislėpę žalumoje, vasarnamiai, žaismingai išsidėstę kalvose ir miškuose – štai tokius peizažus pamato keliautojas, važiuodamas link Vilniaus geležinkeliu. Itin gražios vietovės atsiveria važiuojant geležinkeliu iš Vilniaus į Peterburgą. 

Markučiai 

Nusileidę į nedidelę daubą už Jeruzalės restorano ir perėję siaurą upelį, eisime pro pono Melnikovo vilą Vilnelės upės link. Šioje vietoje upės krantą sudaro stati uola, apaugusi medžiais ir krūmokšniais, apačioje garsiai čiurlena Vilnia, šokinėdama per akmenis ir darydama įmantrius posūkius; priešingas krantas, esantis žemumoje, nugrimzdęs į vešlią žalumą, atsiduria tiesiog po jūsų kojomis: tik retkarčiais kur ne kur tarp medžių išlenda gražūs, nedideli užmiesčio vasarnamiai. Taigi, net sunku atitraukti žvilgsnį nuo tokio užburiančio gamtos paveikslo, pasirodančio nuo stačios ir aukštos uolos. Einant pro Melnikovo vasarnamį akį traukia ir jam priklausantis gana didelis parkas, kuriame gausu patrauklių vietų, suteikiančių galimybę pamiršti, kad esate tik porą šimtų varstų nuo miesto centro. Ši vietovė ir nedidelis jam priklausantis kaimelis, išsidėstęs žemumoje už Melnikovo vasarnamio, vadinasi Markučiai. Šioje vietovėje, toje pačioje vietoje, kurioje dabar pastatyta Melnikovo vila, buvo kunigaikštienės Elenos, Aleksandro žmonos, užmiesčio rūmai. Nenuostabu, kad čia kunigaikštienė mėgo leisti vasaras, kadangi ši vieta buvo vaizdingiausia Vilniaus apylinkėse. Nuo Markučių kelias išsišakoja ir vaizdingais takeliais veda į kalnus, padengtus miškais ir pievomis. Jei kas nors norėtų pasivaikščioti norėdamas pakvėpuoti grynu ir sveiku kaimišku oru bei pasigrožėti nuostabiais vaizdais, siūlome eiti geležinkeliu, neužsukant į Geležinę trobelę ir Jeruzalę, prieiti iki ketvirto ar penkto namelio ir pasukti į bet kurią pusę, į dešinę ar į kairę, kur iškart jus pasitiks vaizdai, apdovanosiantys jus už jūsų darbus ir nuovargį.”

_

Яблоновский А. А. Поездка в Михайловское. Сын Отечества, 1899, №38, c. 2. 

Vertimas iš rusų kalbos R. Vizbaraitės-Zaborovskienės

Naujosios Michailovskojės (Ново-Михайловское) namas

Nuo 1883 m. Puškinų pora gyveno dviejuose dvaruose – Markučiuose ir Michailovskojoje.

1896 m. Grigorijus Aleksandrovičius, norėdamas gauti korespondenciją, Vidaus reikalų ministerijoje deklaravo savo pagrindinę gyvenamąją vietą – Markučių dvarą. Čia jis pastatė medinį, puoštą raižiniais dviejų aukštų namą su balkonais ir pavadino jį Naująja Michailovskoja. 

Šis namas minimas gerai žinomame interviu su žurnalistu Jablonovskiu. Informaciją perdavė jaunesnysis poeto sūnaus. Pokalbis prasidėjo apie artėjantį Michailovskojės

sodybos pardavimą. 

“– Grigorijau Aleksandrovičiau, – tariau aš, – man atrodo, kad skaudama širdimi išsiskirsite su

Michailovskoja: juk čia tiek daug prisiminimų ir,

be to, kokių prisiminimų!..

– Taip, man labai labai liūdna išsiskirti su juo. Galų gale aš juk čia beveik be pertraukos gyvenau

nuo 1864 m., o per tokį laikotarpį, net jeigu nesieja šeimos atsiminimai, galima priprasti. Bet,

kaip žinote, dvaro pardavimo tikslas yra toks, kad negaliu atsisakyti, nors liūdna palikti savo gimtąjį lizdą. Norėdamas nusiraminti, Vilniaus gubernijoje esančioje savo žmonos dvaro sodyboje pasistačiau namą ir pavadinau jį Naująja Michailovskoja. Vis kažkiek bus lengviau.”

Manoma, kad Grigorijaus Puškino podukra Varvara Vasiljevna su dukra ir vyru Dmitrijumi Volkovu kurį laiką gyveno šiame dvare. Po jų išvykimo į Sankt Peterburgą dvaras buvo išnuomotas, o kurį laiką, vertinant pagal nuotraukas, namas buvo tuščias. 1915 m. Markučių dvaro sodybos turto surašymo akte Nr. 93 aprašytas Naujosios Michailovskojės namas: dviejų aukštų vila, 7 kambariai ir du balkonai, stogas dengtas čerpėmis, ledainė, klėtis ir arklidė. Namas buvo įvertintas 6 tūkstančiais rublių. Namo likimas buvo liūdnas – jis sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Šio namo vieta dar nenustatyta, tačiau buvo išsaugotos keturios nuotraukos, kurios atitinka Grigorijaus aprašytą Naujosios Michailovskojės namą Markučiuose.