Markučių sodybos šeimininkas Aleksejus Melnikovas 1867 m. pastatė medinį namą su mezoninais, o aplink įkūrė parką ir sodą. Atsižvelgus į Markučių pagrindinio namo architekto J. Lastovskio rekomendaciją, dirbti sodininku buvo priimtas Eduardas Sadovskis.
Aleksejaus Melnikovo ranka parašytas sutarties tekstas atrodo labai įdomus. Jame išsamiai aprašytas parko zonos ir sodo sukūrimo planas, pateikti augalų ir medžių pavadinimai.
Pagal sutartį parkas ir sodas turėjo atrodyti taip:
“…Aplink naujai statomą namą klombose reiktų iki tūkstančio vienetų medžių, krūmų (ir ne vaismedžių), tarp krūmų turėtų vyrauti įvairių rūšių gėlės, kurios sodinamos angliško stiliaus sode, medžiai derinami tarpusavyje pagal aukštį, pvz.: šermukšnis, klevas, liepa, žirnmedis (Caragana arborescens), uosis ir kt. Pasodinti kaštonus, guobas, graikinius riešutus, tujas, baltažiedę robiniją ir kt. Gėlės klombose turėtų būti ilgą laiką žydinčios, daugiametės, teikiant pirmenybę šimtalapėms rožėms (Rosa centifolia). Pirmą vasarą gėlių klombos bus papuoštos gėlėmis…”