Paroda „Varvaros Puškinos grafika“ (iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus fondų)

Varvara Melnikova – Puškina (pirmojoje santuokoje – Moškova) – inžinieriaus, generolo, geležinkelių tiesimo specialisto Aleksejaus Melnikovo duktė (g. 1855 m. )

1875 m. Varvara ištekėjo už gvardijos poručiko Vasilijaus Moškovo. Tačiau po poros metų jie išsiskyrė. Po skyrybų kartu su dukrele Varvara gyveno Sankt Peterburge, kur 1880 m. susipažino su Grigorijumi Puškinu, o 1883 m. susituokė Vilniuje.

Gyvendama Markučių dvare, Varvara Puškina aktyviai dalyvavo Vilniaus rusų draugijos įvairiapusiškoje bei labdaringoje veikloje – šelpė ir globojo neturtingus A. Puškino gimnazijos moksleivius, išlaikė ir leido mokytis keletą našlaičių, rūpinosi gimnazijos reikalais ir buvo ilgametė jos globėja. 1896 m. labdaringos organizacijos „Dobrochotnaja kopeika“ susirinkimas išrinko V. Puškiną Paplaujos IX skyriaus globėja, 1897 m. ji buvo išrinkta Darbininkių ir našlių vaikų dienos globos namų pirmininke. V. Puškina buvo aktyvi jubiliejinio komiteto A. Puškino 100-osioms gimimo metinėms paminėti Vilniuje narė.

Varvara domėjosi literatūra, muzika, daile – yra išlikę nemažai jos piešinių bei keli paveikslai. Jos siuvinėtais rankdarbiais buvo papuošta Šv. Varvaros koplyčia Markučiuose. Pagal jos projektą pagamintas antkapinis paminklas G. Puškinui. Varvaros Puškinos namuose dažnai vykdavo intelektualų susitikimai bei įvairūs vakarai, o kiekvienų metų birželio 6 d. – iškilmingi poeto A. Puškino gimimo metinių minėjimai.

Lankydamasi įvairiuose renginiuose A. Puškinui atminti Rusijoje ir Lenkijoje, ji visada pabrėždavo: „Esu laimingiausia moteris Rusijoje, man nusišypsojo likimas tapti A. Puškino marčia“.

V. Puškina mirė 1935 m. gruodžio 11 d. Testamente ji rašė, kad Markučių sodybos gyvenamajame name turi būti saugomas didžiojo poeto A. Puškino atminimas ir kad Markučių sodyba visada turi tarnauti kultūrai.

Atsižvelgiant į Varvaros Puškinos valią, 1940 m. buvusio Markučių dvaro centrinėje sodyboje įsteigtas Literatūrinis A. Puškino muziejus.