Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (negatyvai)

Literatūrinio A. Puškino muziejaus kolekcijoje saugomi unikalūs išlikę negatyvai, atspindintys Markučių dvaro gyvenimo akimirkas. XIX amžiaus viduryje žmonija  istoriją ėmė aktyviai fiksuoti fotografijoje. Techninės fotografijos galimybės kasmet gerėjo ir tapo prieinamesnės ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Šeimyniniame Varvaros ir Grigorijaus Puškinų albume išsaugotos nuotraukos, padarytos Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Italijos ateljė. Fotografiniai portretai  buvo užsakyti ir atlikti tokių garsių Vilniaus meistrų kaip N. Serebrinas, broliai Butkovskiai, J. Bulhakas. 

Išsaugotos šeimos negatyvų kolekcijos dėka, šiandien galime sužinoti ir apie pačios Varvaros Alekseevnos fotografinius eksperimentus. Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Varvara Puškina ir jos artimieji nufotografavo daugiau nei 230 kadrų. Negatyvų dydis yra 3,5 x 3,5 colio. Juostos formatas leido nustatyti fotoaparato modelį – tai buvo tuo metu populiari amerikiečių „Kodak“ kamera „Bull's-Eye No 2“. Odiniame dėkle nešiojamas fotoaparatas buvo palyginti nebrangus ir parastai naudojamas. Į jį būdavo įstatoma  12 arba 18 kadrų ritininė juosta, o išfotografavus visą juostą, fotoaparatą nešdavo į foto studiją, kur išryškindavo juostelę ir atspausdindavo nuotraukas. Muziejus išsaugojo specialų prietaisą, skirtą negatyvams peržiūrėti. 

Fotoaparatas buvo įsigytas po Grigorijaus Aleksandrovičiaus mirties. Jo pusbrolis Levas Nikolajevičius Pavliščevas – Olgos Sergeevnos Puškinos sūnus, savo kelionių dienoraštyje, skirtame 1909–1912 m., gana dažnai mini fotografavimo procesą Markučų dvare. Šių išsamių prisiminimų dėka pavyko atkurti tikslią datą ir daugelio asmenų vardus, užfiksuotus negatyvuose iš Varvaros Puškinos kolekcijos.