Naujienos
paskaita "Per kančias į žvaigždes"
Prieš 150 metų Lietuvos padangėje sužibo ryški talentingo kompozitoriaus, dailininko ir rašytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė. Jo pasaulio suvokimas yra beribis ir visa apimantis. Čiurlionis kūrė magiškus meno kūrinius iš gamtos garsų, persipynusių su pušynų aromatais, aitriu laukinių žolelių kvapu ir jūros bangų apgaubtų tekančios saulės spindulių. Čiurlionio kūrybinio gyvenimo istorija – tik akimirka, padovanojusi pasauliui apie 400 muzikinių ir daugiau nei 300 tapybinių kūrinių. Apie lietuvių genijaus likimą, apie tai, kaip gimė menine šviesa alsuojanti muzika ir natų sąskambiu nutapyti paveikslai, papasakos Markučių dvaro muziejaus darbuotojai. Renginio kalba: rusų Renginio bilietas–...
Plačiau
paskaita "Per kančias į žvaigždes"
Prieš 150 metų Lietuvos padangėje sužibo ryški talentingo kompozitoriaus, dailininko ir rašytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė. Jo pasaulio suvokimas yra beribis ir visa apimantis. Čiurlionis kūrė magiškus meno kūrinius iš gamtos garsų, persipynusių su pušynų aromatais, aitriu laukinių žolelių kvapu ir jūros bangų apgaubtų tekančios saulės spindulių. Čiurlionio kūrybinio gyvenimo istorija – tik akimirka, padovanojusi pasauliui apie 400 muzikinių ir daugiau nei 300 tapybinių kūrinių. Apie lietuvių genijaus likimą, apie tai, kaip gimė menine šviesa alsuojanti muzika ir natų sąskambiu nutapyti paveikslai, papasakos Markučių dvaro muziejaus darbuotojai. Renginio kalba: lietuvių Renginio bilietas–...
Plačiau
Jurgos Anusauskienės fotoparodos „Mes – romai. Mes Dievo duoti“ atidarymas
Paroda pasakoja apie romų tautybės žmones ir kviečia susipažinti su jais, atsisakant stereotipų. Deja, dauguma žmonių vis dar įsivaizduoja, kad romai yra nesąžiningi, gyvenantys skurde. Tačiau parodos autorė sako, kad tai – tik neteisingos išankstinės nuostatos. Fotoparoda siekiama parodyti, kokia nuoširdi, gabi, daininga ir turtinga savo tradicijomis ši tauta. Savo darbuose J. Anusauskienė užfiksavo skirtingas romų gyvenimo akimirkas, kuriose ir vestuvės, ir krikšto tradicijos, nerašytos romų paprotinės teisės – romanypen, kasdienio gyvenimo momentai. Fotomenininkė J. Anusauskienė yra surengusi daugiau nei 150 autorinių foto darbų parodų Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Kinijoje ir kt.)....
Plačiau
Alberto Kazlausko knygos „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“ pristatymas
Kodėl Pašilaičių rajono maketą lietuviai skraidino į Australiją? Kurioje Bukčių vietoje paskambinęs varpeliu galėjai išsikviesti upinį keltą? Kokie „mikrorajonai“ yra Užusienyje? Kur „Krasnuchoje“ tūno akmeninio grindinio fragmentai? Kuri Aukštųjų Panerių įmonė „prekiavo ašaromis“? Kurie Justiniškių namai fotografuojami dažniausiai? Atsakymų ieškokite naujoje Alberto Kazlausko knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Tai šešios nepamirštamos kelionės po vakarinę sostinės dalį – nuo originaliais sprendimais išgarsėjusių Pašilaičių iki atokios, bet stebėtinai turiningos Aukštųjų Panerių pramonės zonos. Pristatymo metu autorius...
Plačiau
Dirbtuvės „Papuošk Velykų medelį”
Markučių bendruomenė kviečia kartu dekoruoti kiaušinius Velykų medelio ar Velykų stalo papuošimui. Užsiėmimo metu pagaminsime po kelis spalvotus, įvairiomis medžiagomis dekoruotus, dirbtinius kiaušinius. Dalyvių skaičius ribotas. Išankstinė registracija elektroniniu paštu ciagyvenazmones@gmail.com. Būtina gauti registraciją patvirtinantį laišką. Renginys nemokamas, medžiagos darbeliams laukia Jūsų.
Plačiau
Dirbtuvės „Papuošk Velykų medelį”
Markučių bendruomenė kviečia kartu dekoruoti kiaušinius Velykų medelio ar Velykų stalo papuošimui. Užsiėmimo metu pagaminsime po kelis spalvotus, įvairiomis medžiagomis dekoruotus, dirbtinius kiaušinius. Dalyvių skaičius ribotas. Išankstinė registracija elektroniniu paštu ciagyvenazmones@gmail.com. Būtina gauti registraciją patvirtinantį laišką. Renginys nemokamas, medžiagos darbeliams laukia Jūsų.
Plačiau
Jurgos Anusauskienės fotoparoda „Mes – romai. Mes Dievo duoti“
Paroda pasakoja apie romų tautybės žmones ir kviečia susipažinti su jais, atsisakant stereotipų. Deja, dauguma žmonių vis dar įsivaizduoja, kad romai yra nesąžiningi, gyvenantys skurde. Tačiau parodos autorė sako, kad tai – tik neteisingos išankstinės nuostatos. Fotoparoda siekiama parodyti, kokia nuoširdi, gabi, daininga ir turtinga savo tradicijomis ši tauta. Savo darbuose J. Anusauskienė užfiksavo skirtingas romų gyvenimo akimirkas, kuriose ir vestuvės, ir krikšto tradicijos, nerašytos romų paprotinės teisės – romanypen, kasdienio gyvenimo momentai. Fotomenininkė J. Anusauskienė yra surengusi daugiau nei 150 autorinių foto darbų parodų Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Kinijoje ir...
Plačiau
Šiltas bingo vakaras ryte
Mėgstate stalo žaidimus? Negalite atsispirti saldiems pusryčiams? O gal tiesiog norite šiltai ir smagiai praleisti rytą naujų draugų apsuptyje? Tęsdami Kūrybinių jungčių programos „Dialogo bendruomenės“ susitikimus, balandžio 2 d. kviečiame į ypatingą renginį Markučių dvare! Nuo pat ryto: Žaisime bingo Skanausime gardžius pyragus Mėgausimės kvapnia kava bei arbata Su talentingų Markučių dienos veiklos centro menininkų pagalba išlaisvinsime savo kūrybiškumą ir pradėsime ruoštis artėjančiai šventei „Aš ir mano augintinis“, kuri vyks jau gegužės mėnesį. Kviečiame visus draugus, kolegas ir kaimynus prisijungti prie mūsų: kartu žaisti, švęsti ir kurti gyvą bendruomenių...
Plačiau
Kolekcinės delfto keramikos parodos atidarymas
Delfto keramika Delfto indai atsirado XVI a. pradžioje, kai olandai susipažino su Ming porcelianu iš Kinijos. Olandijoje ji tapo tokia populiari, kad vietiniai puodžiai pradėjo ją mėgdžioti, kad išsaugotų savo prekybą. Kiniškus siužetus jie keitė olandiškais vaizdais ir taip sukūrė Delfto dirbinius. Delfto indai arba Delfto keramika, dar vadinama Delfto mėlynąja (olandų kalba: Delfts blauw) yra bendras terminas, dabar vartojamas olandų alavu glazūruotiems keramikos dirbiniams, tam tikrai plono fajanso formai, primenančiai porcelianą. Daugelis šios keramikos yra mėlynos ir baltos spalvos, o Delfto miestas Nyderlanduose buvo pagrindinis gamybos centras, tačiau šis terminas apima ir kitų spalvų dirbinius, pagamintus kitur. Jis taip pat vartojamas kalbant...
Plačiau
Knygų serijos „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“ pristatymas
2018 metais Lietuvos istorijos institutas pradėjo leisti knygų seriją „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“. Serija siekta populiariai pristatyti Vilniaus miesto ir vilniečių gyvenimą praeityje. Šiais 2025 m. metais išėjo jau septintoji serijos knyga. Leidiniuose didžiausias dėmesys buvo telkiamas į tai, kuo ir kaip gyveno įvairiatautė ir daugiakonfesinė vilniečių bendruomenė. Paskelbtuose tekstuose atsispindėjo vilniečių darbas ir laisvalaikis, kasdienybė ir šventės, gyvenimo sąlygos, miestą varginę nelaimės ir nusikalstamumas, miesto savivaldos rūpesčiai, gyventojų problemos ir pastangos jas išspręsti, bet taip pat ir miesto gatvių, rajonų ar atskirų objektų istorija, pokyčiai miesto gyvenime. Publikuojami tekstai...
Plačiau
Svetlanos Butar tapybos paroda "Gimtoji žemė"
Svetlana Butar - Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos vyresnioji dailės mokytoja, menininkė, kurios darbai alsuoja gimtojo krašto šviesa ir šiluma. Gimusi Vilniuje, Svetlana nuo mažens atsidavė menui. Ji baigė Justino Venožinskio dailės mokyklą, vėliau Maskvos liaudies korespondencinį dailės universitetą, taip pat dvejų metų kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, įgijusi teisę mokytojauti vidurinėse mokyklose. Nuo 1994 m. savo žinias ir meilę menui ji perduoda Pagirių gimnazijos moksleiviams. Nuo 1998 m. Svetlana Butar aktyviai dalyvauja parodose ir pardavimuose, savo darbus pristato tokiuose reikšminguose renginiuose kaip „Lenkijos gėlės“, „Derliaus šventė“, „Joninės“, „Kaziukas“, „Vilniaus dienos Gdanske“,...
Plačiau
Svetlanos Butar tapybos parodos "Gimtoji žemė" atidarymas
Svetlana Butar - Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos vyresnioji dailės mokytoja, menininkė, kurios darbai alsuoja gimtojo krašto šviesa ir šiluma. Gimusi Vilniuje, Svetlana nuo mažens atsidavė menui. Ji baigė Justino Venožinskio dailės mokyklą, vėliau Maskvos liaudies korespondencinį dailės universitetą, taip pat dvejų metų kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, įgijusi teisę mokytojauti vidurinėse mokyklose. Nuo 1994 m. savo žinias ir meilę menui ji perduoda Pagirių gimnazijos moksleiviams. Nuo 1998 m. Svetlana Butar aktyviai dalyvauja parodose ir pardavimuose, savo darbus pristato tokiuose reikšminguose renginiuose kaip „Lenkijos gėlės“, „Derliaus šventė“, „Joninės“, „Kaziukas“, „Vilniaus dienos...
Plačiau
Moterų teisės ir privilegijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Paskaita skirta unikaliai moterų padėčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aptarsime, kokias teises ir laisves turėjo XVI amžiaus moterys, kokie įstatymai gynė jų interesus ir kodėl jos daugeliu atžvilgių pralenkė savo laikmetį. Lektorė Olga Fedorovskaya papasakos, ar merginos galėjo pačios pasirinkti vyrą, ar santuoka be jų sutikimo buvo laikoma teisėta, ar moterys galėjo turėti žemės, bylinėtis ir valdyti savo turtą. Taip pat sužinosime, koks buvo našlių socialinis statusas ir kokios galimybės egzistavo skyryboms. Paskaita neatsitiktinai numatyta kovo 8 dieną – tai pabrėžia, kad kova už moterų teises turi gilias istorines šaknis. Tuo metu, kai daugelyje šalių moterys dar tik siekė elementarių laisvių, Lietuvos Didžiosios...
PlačiauMarkučių dvare įvyko moksleivių susitikimas su japonų vertėja
Šiandien Markučių dvare entuziastingų mokinių grupė turėjo išskirtinę galimybę susitikti su žinoma japonų vertėja, muzeologe ir akademike Aya Kimura. Vienintelė šiuo metu aktyviai lietuvišką grožinę literatūrą į japonų kalbą verčianti ir lietuvių kultūrą Japonijoje populiarinanti mokslininkė pasidalijo įkvepiančia savo istorija. Ji papasakojo apie pirmąją, pačiai netikėtą kelionę į Lietuvą, iššūkius, su kuriais teko susidurti atliekant pirmus mokslinius tyrimus be kalbos žinių. Greitai lietuvių kalbą įvaldžiusi ir lietuvių literatūrą įsimylėjusi Aya Kimura šiandien ruošia jau šeštąją į japonų kalbą išverstą knygą. Susitikimo metu ji atskleidė vertimo iš lietuvių į japonų kalbą subtilybes,...
Plačiau
Nuo Lietuvos iki Venecijos: šėlsmas ant pavasario slenksčio
Europoje pavasaris nuo seniausių laikų buvo pasitinkamas linksmybių ir juoko šėlsmu, kuris laikinai griaudavo nusistovėjusią tvarką ir socialines normas. Lietuvoje per Užgavėnes kaimus užliedavo būgnų dundėjimas, puodų barškesys ir linksmi žmonių balsai. Tą dieną būdavo privaloma sočiai prisivalgyti, o svarbiausia – jokių darbų! Priešingu atveju, kaip buvo manoma, gali aplankyti nelaimės. Tad kviečiame pamiršti darbus, užsidėti kaukes ir bėgti į Markučių dvarą! Paskaitos-edukacijos metu sužinosite ne tik lietuviškų Užgavėnių papročių kilmę ir simboliką, bet ir tai, kaip ši šventė švenčiama įvairiose pasaulio šalyse. Kuo garsieji pasaulio karnavalai skiriasi nuo lietuviškos šventės ir kokie elementai juos...
Plačiau
Kolekcinė delfto keramikos paroda
Delfto keramika Delfto indai atsirado XVI a. pradžioje, kai olandai susipažino su Ming porcelianu iš Kinijos. Olandijoje ji tapo tokia populiari, kad vietiniai puodžiai pradėjo ją mėgdžioti, kad išsaugotų savo prekybą. Kiniškus siužetus jie keitė olandiškais vaizdais ir taip sukūrė Delfto dirbinius. Delfto indai arba Delfto keramika, dar vadinama Delfto mėlynąja (olandų kalba: Delfts blauw) yra bendras terminas, dabar vartojamas olandų alavu glazūruotiems keramikos dirbiniams, tam tikrai plono fajanso formai, primenančiai porcelianą. Daugelis šios keramikos yra mėlynos ir baltos spalvos, o Delfto miestas Nyderlanduose buvo pagrindinis gamybos centras, tačiau šis terminas apima ir kitų spalvų dirbinius, pagamintus kitur. Jis taip pat vartojamas kalbant apie...
Plačiau
Prasidėjo kasmetinio Markučių dvaro moksleivių meninės saviraiškos konkurso darbų priėmimas!
Dėmesio! Prasidėjo kasmetinio Markučių dvaro moksleivių meninės saviraiškos konkurso darbų priėmimas! 2025-ieji Lietuvoje paskelbti M. K. Čiurlionio metais, tad šių metų konkursas skirtas šio iškilaus menininko kūrybai ir gyvenimui. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 8 d. Konkurso nuostatai Priedas Nr. 1 , Priedas Nr. 2
Plačiau
Nuo Lietuvos iki Venecijos: šėlsmas ant pavasario slenksčio
Paskaitos-edukacijos metu sužinosite ne tik lietuviškų Užgavėnių papročių kilmę ir simboliką, bet ir tai, kaip ši šventė švenčiama įvairiose pasaulio šalyse. Kuo garsieji pasaulio karnavalai skiriasi nuo lietuviškos šventės ir kokie elementai juos jungia? Kodėl Užgavėnių datos įvairiose šalyse nesutampa? Kokių tradicinių patiekalų – be mums įprastų blynų – būtinai reikėdavo suvalgyti šią dieną? Kaip Užgavėnės buvo švenčiamos Lietuvos ir Europos dvaruose?
Plačiau
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastinės sąjungos: politika, valdžia ir palikimas
Paskaitoje aptarsime Lietuvos kunigaikščių šeimų dinastines sąjungas su įvairių Europos valstybių valdančiomis dinastijomis - reiškinį, kuris XIII–XV amžiuje tapo svarbiu diplomatijos ir valstybės stiprinimo įrankiu, padėjusiu Lietuvai integruotis į pagrindinius regiono politinius ir kultūrinius procesus.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Stas“ peržiūra
Poetas Krasovickis – kunigas Steponas Krasovickis. Jis buvo įšventintas į kunigus Niujorke 1990 metais. Kunigas Steponas turi dvi parapijas: viena yra jo namo palėpėje, kur jis gyvena didžiąją metų dalį ir kasdien laiko pamaldas visiškai vienas; kita – Karelijoje, Rebolų kaime. Į kaimą, esantį prie sienos su Suomija, kunigas Steponas paprastai atvyksta vasarą. Ten jis pamaldas laiko bažnyčioje, kurią pastatė jo vyresnysis sūnus. Kaimo gyventojai renka uogas, jiems nelabai rūpi lankytis pamaldose, tačiau atrodo, kad kunigas Steponas ir nesistengia jų pritraukti į bažnyčią.
Stanislavas Krasovickis penkiasdešimtųjų pabaigoje buvo vienas ryškiausių savo kartos poetų. Šešiasdešimtųjų pradžioje jis sunaikino didžiąją dalį savo kūrinių ir kurį laiką nebegrįžo prie poezijos. Dalis jo eilėraščių išliko savilaidos lapeliuose ir draugų atmintyje. Jie taip ir nesuprato šio jo poelgio paslapties, o pats Krasovickis tapo legenda.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Kažkas, vardu Dobužinskis“ peržiūra
Iš M. Dobužinskio knygos „Prisiminimai“: „Po visko, ką esu čia, Amerikoje, padaręs (keturios operos, šeši ar septyni baletai ir kelios pjesės), aš – vis dar nežinoma asmenybė teatre. Vienas amerikiečių kritikas rašė apie mane: „Kažkas, vardu Dobužinskis.“
Plačiau
Artūro Luko Lapajevo tapybos parodos „Mano vidinis pasaulis“ atidarymas
Artūras Lukas Lapajevas – dailininkas kuriantis ir gyvenantis Vilniuje. Jo darbai eksponuojami ir parduodami įvairiose pasaulio šalyse, kaip Lietuvoje taip ir Amerikoje ar Anglijoje. Jis bendradarbiauja su Prancūzijos galerija „Singulart“, Šveicarijos galerija „Anasaea“ ir Londono galerija „Saatchiart“.
Plačiau
Artūro Luko Lapajevo tapybos paroda „Mano vidinis pasaulis“
Artūras Lukas Lapajevas – dailininkas kuriantis ir gyvenantis Vilniuje. Tapyba Artūro gyvenime atsirado visai neseniai ir netikėtai.
Plačiau
K. Brandelio 1875 m. Vilniaus nuotraukų rinkinio „Souvenir de Vilna“ pristatymas
Kviečiame į Šilutės H. Šojaus muziejaus naujo leidinio – Konrado Brandelio fotografijų albumo „Souvenir de Vilna“ – pristatymą Markučių dvaro muziejuje!
Plačiau
Dokumentinio filmo „Tuo keliu“ peržiūra
Dokumentinis filmas „Tuo keliu“ – tai bandymas papasakoti apie žymų aktorių jo gyvenimo saulėlydžiu.
Plačiau
