Pažintis su eksponatais: Velykų patiekalo (Paschos) medinės formos istorija

Mielieji, Velykų proga mes pradedame naują muziejaus ciklą "Pažintis su eksponatais". Velykų patiekalo – Paschos – medinė forma išpopuliarėjo XVIII a., kuomet šventinio velykinio patiekalo „Mleka ogustevshego“ („Млека огустевшего“) receptuose atsirado sausa varškė. Pavasarinio pasninko metu ūkiuose susikaupdavo daug pieno, todėl valstiečiai, norėdami išsaugoti šį naudingą produktą, išmoko konservuoti varškę: iš rūgpienio pagamindavo varškę, ją paslėgdavo, tuomet džiovindavo krosnyje, šiuos procesus pakartodavo kelis kartus. Tokiu būdu paruošta varškė būdavo sudedama į molinius indus su dangčiu, užpilama lydytu sviestu ir kelis mėnesius laikoma vėsioje vietoje (rūsyje). Velykų šventės dieną varškę pertrindavo, sumaišydavo su grietinėle ir sviestu bei pagardindavo susmulkintais džiovintais vaisiais ir cukatomis. Gautą varškės masę sudėdavo į Paschos medinę formą (pasochnicą). Taip šiam patiekalui suteikdavo nupjautos piramidės formą, simbolizuojančią Kalvarijos kalną ir Dievo karstą. Amatininkai Paschos formas gamino iš beržo, buko ir liepų. Vidinėje pasochnicos dalyje būdavo išdrožiamas kryžius ir raidės „XB“, kurios reiškė „Kristus prisikėlė“ („Христос воскресе“).

Tokios formos buvo kruopščiai saugomos ir perduodamos iš kartos į kartą. Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugomos kelios Grigorijaus ir Varvaros Puškinų senovinės medinės Paschos formos. Viena iš jų pavaizduota šioje nuotraukoje.

Informacija: Rūta Vizbaraitė-Zaborovskienė, Elina Averina

Nuotraukos: Rūta Vizbaraitė-Zaborovskienė