Savonarolos kėdė kildintina iš senovės romėnų „curule“ kėdžių, kurios savo ruožtu kildintinos iš senovės etruskų baldų. Tokios kėdės Viduramžiais ir Italijos renesanso laikais buvo naudojamos privačiuose namuose ir vienuolynų skriptose.
XV amžiuje pamokslininkas ir šventikas Girolamo Savonarola iš Ferraros kovojo prieš visus renesanso epochos daiktus, įskaitant baldus. Ketindamas susidoroti su „kaltininkais“ atsinešdavo sulankstomą taburetę, atsisėdavo ir stebėdavo. Jam vadovaujant 1497 m. Florencijoje, taip vadinamajame „Puikybės lauže“ buvo sudeginta daugybė meno dirbinių ir baldų.
Nuo to laiko sulankstoma kėdė buvo vadinama Savonarolos vardu. XX amžiuje kryžiaus pavidalo kėdės vėl tapo madingos. Jos tapo dailininkų, žvejų, kino kūrėjų atributu.