Naujienos
Šikšnosparniai – ar turėtume jų bijoti?
Tačiau ar yra tiesos neigiamose kalbose apie „piktybiškus“ šikšnosparnius? O gal jiems patiems reikia apsaugos? Atsakymus į šiuos klausimus žino ekologė Ina Griazina.
Plačiau
Kaip keistai sumaišoma kaladė. K. Leontjevui 190 metų
Jelenos Lukaševič paskaita, skirta gydytojo, diplomato, filosofo, rašytojo, publicisto, vienuolio Konstantino Leontjevo gyvenimui.
Plačiau
Tapytojo Andriaus Girdzijausko parodos „Žemė kėlė žolę, žolė kėlė rasą“ atidarymas
Uždaras renginys.
Plačiau
Paroda „Žemė kėlė žolę, žolė kėlė rasą“
Tapytojo Andriaus Girdzijausko darbų paroda. Įėjimas su muziejaus bilietu: Pilnas bilietas – 1,20 € Moksleiviams, studentams, senjorams – 0,60 €
Plačiau
Pažinkime Markučių parko paukščius
Ornitologas Gediminas Petkus vilniečiams papasakos įdomių faktų apie sparnuočius pamokins atpažinti paukščius iš balsų, parodys įvairius paukščiams ir ne tik skirtus inkilus.
Plačiau
Vabzdžių viešbučiai: kaip savo kieme apgyvendinti nykstančias bites ir vapsvas
Gamtininkas Tomas Pocius papasakos, kas įsikuria vabzdžių viešbučiuose ir kaip juos teisingai įrengti.
Plačiau
Parodos atidarymas „Gamta – mūsų namai“
Paroda „Gamta – mūsų namai“ atidaro Literatūrinio A. Puškino muziejaus renginių ciklą „Flora ir fauna“, kurio tikslas – ne tik supažindinti su augalų ir gyvūnų pasauliu, bet ir priminti, kad jiems reikia mūsų apsaugos. Parodos atidarymas vyks kovo 27 d., 12.00 val.
Plačiau
Paroda „Gamta – mūsų namai“
Paroda „Gamta – mūsų namai“ atidaro Literatūrinio A. Puškino muziejaus renginių ciklą „Flora ir fauna“, kurio tikslas – ne tik supažindinti su augalų ir gyvūnų pasauliu, bet ir priminti, kad jiems reikia mūsų apsaugos.
Plačiau
Medžiai rusų ir lietuvių frazeologijoje
Kodėl rusui palyginimas su ąžuolu - įžeidimas, o lietuvis jį priimtų, kaip komplimentą? Kas sieja tokius, iš pirmo žvilgsnio kardinaliai skirtingas asociacijas sukeliančius, posakius? Kokius kultūrinius skirtumus ir panašumus pabrėžia šis ryšys? Šių bei daugelio kitų lietuvių ir rusų frazeologizmų etnolingvistinę svarbą atskleis Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotoja, vertėja Rūta Gluchovaitė.
Plačiau
„Derejo jie: liepsna ir ledas”: Varvara Puškina ir Mariana Veriovkina
Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojos Elinos Averinos paskaita, skirta dviem tapytojoms: privačią menų akademiją Paryžiuje baigusiai dailių peizažų autorei Varvarai Puškinai ir ryškių spalvų Vokietijoje pavergtai Repino mokinei, „ekspresionizmo raitelei" Marianai Veriovkinai.
Plačiau
„Spalvos kanda man į širdį“: Marianna Veriovkina
Marianna Veriovkina pradėjo piešti būdama 14 metų. Tai atsitiko jos ligos metu, todėl pirmieji merginos darbai vaizdavo aukštos temperatūros sukeltus regėjimus. Kurti meną skatino tėvai – šeimos dvare „Blagodat“ (Vyžuonėlių dvaras, Utenos r.) Marianai buvo įkurtos dirbtuvės.
Plačiau
ATŠAUKIAMAS — Poezijos adagio
Atšaukiamas renginys. Atsiprašome už nepatogumus.
Nuo 2000-ųjų UNESCO iniciatyva kovo mėnesį švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Šią unikalią progą kviečiame paminėti Literatūriniame A. Puškino muziejuje kovo 13 d., sekmadienį, 12 val. kartu su neoromantizmo poetės Eglės Kirilauskaitės kūryba.
Plačiau
XXII Lietuvos moksleivių saviraiškos konkursas „Mano Aleksandras Puškinas”
Literatūrinis A. Puškino muziejus skelbia XXII Lietuvos moksleivių meninės saviraiškos konkurso „Mano Aleksandras Puškinas”, kuris vyks 2022 m. kovo – birželio mėn., atidarymą.
Plačiau
Danguolė Lingytė ir Ricardo González Zurita
Gitaristai susipažinę 2021- jų vasarą Vilniuje, nusprendė organizuoti bendrą projektą - išgirsite Ispanų nuotaikas atlikėjų solo programose (A. Barrios, I. Albeniz), o taip pat nostalgišką klasikinės gitaros dueto repertuarą.
Plačiau
Dailininko Maksimo Dranicino paveikslų parodos „Iš medžių požiūrio taško“ atidarymas
Maksimas Dranicinas gimė 1974 metais Murmanske, nuo 2017 metų gyvena ir dirba Vilniuje. 2000 metais baigė Oriolo meno institutą. Rusijos dailininkų sąjungos narys nuo 2005 m. 2010 metais buvo išrinktas Rusijos kūrybinės visuomeninės organizacijos „Rusijos dailininkų sąjungos“ Murmansko skyriaus valdybos nariu. Kuria molbertinės tapybos žanre, daugiausia tapydamas technikoje „drobe/aliejus“.
Plačiau
Dailininko Maksimo Dranicino paveikslų paroda „Iš medžių požiūrio taško“
Maksimas Dranicinas gimė 1974 metais Murmanske, nuo 2017 metų gyvena ir dirba Vilniuje. 2000 metais baigė Oriolo meno institutą. Rusijos dailininkų sąjungos narys nuo 2005 m. 2010 metais buvo išrinktas Rusijos kūrybinės visuomeninės organizacijos „Rusijos dailininkų sąjungos“ Murmansko skyriaus valdybos nariu. Kuria molbertinės tapybos žanre, daugiausia tapydamas technikoje „drobe/aliejus“.
Plačiau
Kultūra prieš karą Ukrainoje
Vilniaus Literatūrinis A. Puškino muziejus kartu su kitais rusų mokslinės ir kultūros bendruomenės atstovais kviečia visus prisijungti prie protesto, pasisakyti prieš karą Ukrainoje ir parodyti, kad Lietuvos rusų bendruomenė nepalaiko ir smerkia nepateisinamus Rusijos agresoriaus veiksmus.
Plačiau
Vilniaus literatūrinis A. Puškino muziejus išreiškė protestą prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje
Mes, Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojai, kaip rusų kultūros bendruomenės Lietuvoje atstovai, smerkiame Rusijos agresiją nepriklausomoje Ukrainoje ir reiškiame solidarumą su Rusijos agresoriaus užpultos valstybės piliečiais. Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, neturi nieko bendro su tais iškiliais Rusijos kultūros atstovais, kurie priešinosi anksčiau ir šiuo metu priešinasi diktatoriškiems ir fašistiniams režimams.
Plačiau
Knygos "Markučių dvaro sodybos medinio gyvenamojo namo statybos istorija" pristatymas
2019 m. Literatūriniam A. Puškino muziejui buvo skirta Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendija tyrimui „Markučių dvaro pagrindinio medinio namo statybos istorija nuo 1867 m. (dabar – Literatūrinis A. Puškino muziejus)“. Stipendija suteikė galimybę muziejaus darbuotojams, dalyvavusiems tyrime, dirbti užsienio archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir kitose dokumentinį paveldą saugančiose institucijose, surinkti naujos istorinės medžiagos apie Markučių dvaro pagrindinio medinio gyvenamojo namo statybą ir kitus su tuo susijusius įvykius.
Plačiau
Lietuvių kalbos dienos: Daktaras Jurgis Šlapelis – pasirinkęs ne gydytojo, o kalbininko profesiją
Lietuvių kalbos dienoms skirta Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus edukatorės Julijos Jonaitienės paskaita apie „ypatingą kalbos klausą" turėjusio Jurgio Šlapelio gyvybiškai būtiną Lietuvai kalbininko darbą.
Plačiau
Literatūrinė svetainė: Mistika Aleksandro Puškino kūryboje ir gyvenime
Vakaras skirtas poeto 185-osioms mirties metinėms paminėti. Pranešėja Marija Konickaja. Renginio vedėja Leokadija Aškelovič.
„Literatūriniai trečiadieniai“ vyks Adomo Mickevičiaus muziejuje Bernardinų g. 11; tel.: (8 5) 2 79 18 79.
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Tekstilės restauravimas. Varvaros Puškinos išsaugoti dvaro interjero baldai
VDA studentės Milda Tičkaitė (VDA MA II kurso tapybos restauravimo specializacijos studentė, nuo 2018 m. savanorė P. Gudyno tekstilės restauravimo dirbtuvėse) ir Pajauta Kudlinskienė (III kv. kategorijos tekstilės restauratorė, VDA MA tekstilės restauravimo studentė) pristatys savo projektą, kurio metu buvo restauruota Grigorijus Puškino iš Michajlovskoje (Pskovo sritys) į Markučių dvarą atvežta kėdė.
Plačiau
Lietuvių kalbos dienos: Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną
Lietuvių kalbos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita, kurioje bus pristatyti naujausių tyrimų apie Pranciškų Skoriną rezultatai, pateiktas bendras jo gyvenimo ir kūrybinės veiklos įvertinimas, atskleista jo veiklos svarba Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir rytų slavų kultūrai.
Plačiau
Muzikinė svetainė: Rusų romanso salono „Melos“ koncertas
Vietų skaičius ribotas.
Būtina registracija: renginiai@puskinas.lt
Literatūrinė svetainė: Prieš ir po dvikovos
Apie žiaurias aukštuomenės intrigas ir tai, kaip pasutinių A. Puškino metų įvykiai įtakojo poeto likimą, vasario 12 dieną Literatūriniame A. Puškino muziejuje pasakos muziejaus darbuotoja Ellina Averina.
Plačiau
