Pažintis su eksponatais
Pažintis su eksponatais: retos knygos šeimininkėms
Markučių dvaro muziejuje saugoma daugybė įdomių leidinių. Čia pristatome tris knygas rusų kalba, skirtas XIX a. pab. šeimininkėms.
Plačiau
Markučių dvaro aromatai
Ka žinome apie XIX a. dvarų aromatus?
Plačiau
Markučių dvaro kėdės. Pirkinys Florencijoje
Tyrinėdami Markučių dvaro sąskaitų (pajamų ir išlaidų) knygas, saugomas valstybės archyve Vilniuje (Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Fondas Nr.1031, aprašas Nr.1 „Varvara Puškina, 1860-1940 m.“), muziejaus darbuotojai aptiko naujų duomenų apie kai kurių dvare esančių baldų įsigijimą.
Plačiau
Markučių dvaro muziejaus eksponato istorija
Kartu su muziejaus darbuotoja Elina Averina atsakysime į dažniausiai lankytojų užduodamą klausimą: kodėl muziejuje eksponuojamas Levo Tolstojaus portretas? Paskaitoje sužinosite, kaip eksponatas pateko į Varvaros ir Grigorijaus Puškinų dvarą, kokie dar su Tolstojaus vardu susiję daiktai saugomi muziejaus kolekcijose bei L. Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ryšį su Puškinų namais Markučiuose.
Renginys rusų kalba.
Renginio bilietas – 5,00 €.
Vietų skaičius ribotas.
Būtina registracija: renginiai@markuciudvaras.lt.
Foma Rajlianas. Genijus ir žmogžudybė...
Muziejaus darbuotojos Elinos Averinos paskaita, skirta talentingo menininko Fomos Rajliano (1870-1930), knygų ir žurnalų iliustratoriaus, grafiko, ikonų tapytojo, žurnalisto, redaktoriaus ir leidėjo kūrybai.
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro Šv. Varvaros koplyčios vitražai
Vitražų restauratorius Daugis Juozas Bumbulis supažindins su Šv. Varvaros koplyčios vitražais ir atskleis jų restauravimo paslaptis.
Paskaita lietuvių kalba.
Būtina registracija: renginiai@puskinas.lt.
Plačiau
Foma Rajlianas. Genijus ir žmogžudybė...
Muziejaus darbuotojos Elinos Averinos paskaita, skirta talentingo menininko Fomos Rajliano (1870-1930), knygų ir žurnalų iliustratoriaus, grafiko, ikonų tapytojo, žurnalisto, redaktoriaus ir leidėjo kūrybai.
Plačiau
1885 m. pietūs A. Puškino gimtadieniui paminėti
A. Puškino gimtadienio proga muziejaus darbuotoja Elina Averina supažindins su šventinio 1885 metų gegužės 26 d. stalo meniu.
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Tekstilės restauravimas. Varvaros Puškinos išsaugoti dvaro interjero baldai
VDA studentės Milda Tičkaitė (VDA MA II kurso tapybos restauravimo specializacijos studentė, nuo 2018 m. savanorė P. Gudyno tekstilės restauravimo dirbtuvėse) ir Pajauta Kudlinskienė (III kv. kategorijos tekstilės restauratorė, VDA MA tekstilės restauravimo studentė) pristatys savo projektą, kurio metu buvo restauruota Grigorijus Puškino iš Michajlovskoje (Pskovo sritys) į Markučių dvarą atvežta kėdė.
Plačiau
Puškinų šeimos herbas Markučiuose
Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugomi Puškinų šeimos herbu dekoruotų namų eskizai ir brėžiniai. Herbai padaryti su ta pačia klaida, kaip ir ant dvaro interjero baldų – ranka su kardu užsimoja ant erelio. Studijuodami Puškinų šeimos herbo, įtraukto į Rusijos Imperijos kilmingų šeimų herbyną aprašymą už 1797-1917 m., atkreipiame dėmesį į šias detales: Skydas horizontaliai dalijamas į dvi dalis; viršutinėje dalyje, ant purpurinės pagalvės su auksiniais kutais padėta caro kepurė. Apatinėje dalyje, dešiniajame mėlyname lauke, dešinė ranka pavaizduota su sidabriniais šarvais, iškėlusi kardą į viršų; kairiajame auksiniame lauke – mėlynas erelis su ištiestais sparnais, naguose...
Plačiau
Puškinų-Melnikovų namų biblioteka Markučiuose
Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma tik maža dalis tos bibliotekos, kurią per savo gyvenimą surinko Markučių dvaro savininkai. Šios knygų kolekcijos likimas yra sudėtingas ir painus, apie tai galėsime papasakoti kitą kartą. Šiandien minint Pasaulinę knygų ir autorinių teisių dieną, pažvelkime į muziejaus knygų spintas. Kolekcijos pagrindą sudaro knygos rusų ir prancūzų kalbomis. Žinome, kad šeimininkai, Varvara ir Grigorijus Puškinai puikiai išmanė abi šias kalbas. Knygos rusų kalba -- tai daugiausia grožinė literatūra, knygos prancūzų kalba -- labiau praktinės. Pavyzdžiui, muziejuje saugomas prancūziškas tuo metu madingos homeopatijos žinynas. Arba, pavyzdžiui, žirgų veisimo vadovas, priklausęs Grigorijui Puškinui. Be...
Plačiau
Savonarolos kėdė
Savonarolos kėdė kildintina iš senovės romėnų „curule“ kėdžių, kurios savo ruožtu kildintinos iš senovės etruskų baldų. Tokios kėdės Viduramžiais ir Italijos renesanso laikais buvo naudojamos privačiuose namuose ir vienuolynų skriptose. XV amžiuje pamokslininkas ir šventikas Girolamo Savonarola iš Ferraros kovojo prieš visus renesanso epochos daiktus, įskaitant baldus. Ketindamas susidoroti su „kaltininkais“ atsinešdavo sulankstomą taburetę, atsisėdavo ir stebėdavo. Jam vadovaujant 1497 m. Florencijoje, taip vadinamajame „Puikybės lauže“ buvo sudeginta daugybė meno dirbinių ir baldų. Nuo to laiko sulankstoma kėdė buvo vadinama Savonarolos vardu. XX amžiuje kryžiaus pavidalo kėdės vėl tapo...
Plačiau
Gyvenamojo namo pamatų nuotraukos paslaptis
Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugoma nuotrauka iš Grigorijaus ir Varvaros Puškinų šeimos archyvo. Daugelį metų šis atvaizdas neturėjo tikslaus apibūdinimo. Muziejaus inventorinėje knygoje randamas toks šios nuotraukos (F-28, įtrauktos į muziejaus pagrindinio fondo rinkinį „Fotonuotraukos“) aprašymas: „Pamatų pašventinimas. Data: XIX–XX a., iki 1935 m. Sukūrimo vieta nežinoma.“ Vėliau, 2004 m., internetinėje muziejaus svetainėje prie minėto atvaizdo buvo paskelbta tokia informacija: „A. Melnikovo vasarvietės statybos pradžia. Pamatų pašventinimas. 1865 m.“ 2009 m. muziejaus buklete ir ant pažintinio stendo, įrengto prie pagrindinio įėjimo į parką Markučiuose, pateiktas...
Plačiau
Varvaros ir Grigorijaus Puškinų labdara
Grigorijus ir Varvara Puškinai aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Sutuoktiniai užsiėmė labdara – jie savo lėšomis pinigais šelpė vaikų namus ir darželius, mokėjo stipendijas gabiems, bet iš neturtingų šeimų kilusiems moksleiviams. Kadangi vargšų buvo daug, prieš šventes buvo organizuojamos labdaringos mugės, parodos, koncertai ir spektakliai. Mugių metu buvo prekiaujama kepiniais, saldumynais, megztais gaminiais, mediniais žaislais ir siuviniais. Buvo rengiamos labdaringos loterijas. Surinktos lėšos buvo naudojamos perkant vaistus ligoniams, remontuojant sunykusius vargšų namus, apmokant benamių butų nuomą, šelpiant našles, našlaičius ir neįgaliuosius, ir kita. A....
Plačiau
Miraklis
Miraklis – (prancūziškai – „miracle“, iš lotynų kalbos „miraculum“ – „stebuklas“). Stalinė lempa-miraklis – tai europietiškas Puškino epochos stebuklas, sujungęs savyje žvakidės praktiškumą, apdailos mažmožius ir iliuzijos namų interjere efektą. Laikiklių dėka metalinį kandeliabrą puošė akvareliniais dažais ištapytas arba biseriu subtiliai siuvinėtas skaidrus plono šilko ekranas. Ekranai buvo gaminami taip pat iš plono porceliano su reljefiniu raštu, arba iš graviruoto stiklo. Paviršiuje paprastai buvo vaizduojamos romantiškos kompozicijos, medžioklės scenos arba pastoraliniai siužetai. Atsižvelgiant į žvakių aukštį, žvakidės strypu „stebuklingą...
Plačiau
Markučių dvaro fotografijų lobis: Angliško stiliaus sodas ir parkas Melnikovų sodyboje
Markučių sodybos šeimininkas Aleksejus Melnikovas 1867 m. pastatė medinį namą su mezoninais, o aplink įkūrė parką ir sodą. Atsižvelgus į Markučių pagrindinio namo architekto J. Lastovskio rekomendaciją, dirbti sodininku buvo priimtas Eduardas Sadovskis. Aleksejaus Melnikovo ranka parašytas sutarties tekstas atrodo labai įdomus. Jame išsamiai aprašytas parko zonos ir sodo sukūrimo planas, pateikti augalų ir medžių pavadinimai. Pagal sutartį parkas ir sodas turėjo atrodyti taip: “…Aplink naujai statomą namą klombose reiktų iki tūkstančio vienetų medžių, krūmų (ir ne vaismedžių), tarp krūmų turėtų vyrauti įvairių rūšių gėlės, kurios sodinamos angliško stiliaus sode, medžiai derinami tarpusavyje pagal aukštį, pvz.:...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės
Prieš 184 metus, sausio 29-ąją pagal Julijaus kalendorių, sustojo Aleksandro Puškino širdis. Tą pačią dieną po mirties, vadovaujant skulptoriui Galbergui, liejyklos meistras Balinas nuėmė nuo mirusio poeto veido gipsinį atspaudą. V. Žukovskio užsakymu iš šios formos buvo padaryta ne daugiau kaip 15 gipso kaukių. Visos jos buvo išdalintos Puškino giminėms ir artimiems draugams. Iki šiol žinomos tik keturių pirmųjų gipsinių kaukių buvimo vietos. Dvi pomirtinės kaukės saugomos Maskvoje Valstybiniame A. Puškino muziejuje, vienas egzempliorius yra Tartu universiteto bibliotekoje, ketvirtoji retenybė — Orenburgo regiono istorijos ir kraštotyros muziejuje. Literatūrinio A. Puškino muziejaus rinkinyje saugomos dvi...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (stereoskopas)
Pirmieji trimačio vaizdo kūrimo eksperimentai pasirodė jau A. Puškino laiku, 1829 m. Norėdamas apmąstyti tapytų paveikslų erdvinio gylio poveikį, škotų matematikos mokytojas, ponas Elliotas sukūrė prietaisą — stereoskopo prototipą. Bėgant metams prietaisas buvo modifikuotas, tačiau jo veikimo principas vis dar buvo pagrįstas gebėjimu suvokti vaizdus su žmogaus binokuliniu regėjimu. Žiūrint vaizdus per stereoskopą, dešine akimi matomas paveikslėlis buvo sluoksniuotas su kaire akimi matomu paveikslu, taip suformuojant vientisą erdvinio vaizdo iliuziją. XIX amžiaus antroje pusėje, tobulėjant fotografijai, stereoskopo medinėje dėžutėje buvo įrengti lęšiai, o kad palengvinti stereoskopinių nuotraukų gamybą, buvo naudojamos fotokameros su dvigubu objektyvu. Nuo to laiko...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Krosnys ir židiniai Markučiuose
1867 m., statant Markučių dvaro sodybos pastatus, Jeronimas Lastovskis gyveno Vilniuje. Statybos etapai, išlaidos, techninės ir dekoratyvinės detalės aptariamos išsamiame architekto ir sutuoktinių Melnikovų susirašinėjime. Labai gaila, tačiau architekto sudarytų namo projekto brėžinių surasti nepavyko, bet minėtuose laiškuose aptinkame šeimininkų kambarių išdėstymo, langų ir dekoro elementų piešinius, kurie rodo, kad pagrindinis pastatas niekada nebuvo perstatytas, išskyrus ūkinės paskirties dalį (dabar čia administracinė muziejaus dalis). J. Lastovskio pateiktose ataskaitose apie nuveiktus darbus galima rasti daug įdomios informacijos apie namo statybos procesą Markučiuose. Židiniai, krosnys ir jų detalės buvo vežamos iš Sankt...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (negatyvai)
Literatūrinio A. Puškino muziejaus kolekcijoje saugomi unikalūs išlikę negatyvai, atspindintys Markučių dvaro gyvenimo akimirkas. XIX amžiaus viduryje žmonija istoriją ėmė aktyviai fiksuoti fotografijoje. Techninės fotografijos galimybės kasmet gerėjo ir tapo prieinamesnės ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Šeimyniniame Varvaros ir Grigorijaus Puškinų albume išsaugotos nuotraukos, padarytos Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Italijos ateljė. Fotografiniai portretai buvo užsakyti ir atlikti tokių garsių Vilniaus meistrų kaip N. Serebrinas, broliai Butkovskiai, J. Bulhakas. Išsaugotos šeimos negatyvų kolekcijos dėka, šiandien galime sužinoti ir apie pačios Varvaros Alekseevnos fotografinius eksperimentus. Pirmaisiais...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: cukraus smulkintuvas
XIX amžiuje cukrui plačiai paplitus visoje Europoje, cukraus smulkintuvas tapo nepamainomu įrankiu to meto virtuvėje. Cukrus būdavo presuojamas ir parduodamas įvairių dydžių ir formų gabalais („galvomis“) Pradžioje gamindavo kūgio formos įvairaus dydžio gabalus („galvas“), kurie svėrė nuo 5 iki 15 kg. Cukrų paprastai patiekdavo smulkintą, tačiau prieš susmulkindami, pasiturintys šeimininkai, kaip savo gerovės ir klestėjimo rodiklį, patiekdavo į stalą visą cukraus gabalą („galvą“). Kaipgi smulkindavo cukraus gabalus („galvas“)? Tam reikėjo cukraus smulkintuvų. Jie buvo kelių tipų. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas cukraus smulkintuvas (panašus į giljotiną), priklausęs Varvarai ir Grigorijui...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: prespapjė
Besilankydami Literatūriniame A. Puškino muziejuje ir apžiūrinėdami Grigorijaus Puškino kabineto ekspoziciją aptiksite du labai sunkius (pagamintus iš akmens) daiktus, kuriuos daugiau nei prieš šimtmetį pagamino nežinomi meistrai. Šiuolaikiniams vaikams sunku įsivaizduoti, kad tai kanceliariniai reikmenys ir jie vadinami „prespapjė“ (pranc. presse –papiers, kilo iš presser - slėgti + papier - popierius). Ankstesniais laikais, plunksnakočių epochoje, ant popieriaus buvo rašoma rašalu. Pirmiausia tokius lapus reikėjo išdžiovinti, todėl jie buvo pabarstomi labai plonu smėlio sluoksniu, sudedami į tvarkingą krūvą ir paslegiami sunkiu daiktu, vadinamu prespapjė. Vėliau, pradėjus naudoti sugeriamąjį popierių, prespapjė įgavo...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Sifonas Briet
Sifonas (Gasogene arba Seltzogene) – prietaisas, skirtas putojančiam vandeniui gaminti. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas sifonas, pagamintas XIX a. antroje pusėje. Jis sukurtas pagal prancūzų dizainą. Tokie sifonai atsirado Viktorijos laikais ir buvo labai populiarūs Anglijoje, kadangi tuo metu vanduo buvo labai prasto skonio. Sifonas pakeisdavo tokio vandens skonį, o tokiu būdu gautu putojančiu vandeniu skiesdavo stiprius alkoholinius gėrimus. Toliau norėtume supažindinti su muziejuje saugomo XIX a. sifono naudojimo technologija. Į apatinę šio prietaiso talpą buvo suberiamas sodos ir vyno rūgšties mišinys, o į viršutinę talpą pilamas vanduo. Tuomet abi stiklinės prietaiso dalys buvo uždedamos viena ant kitos. Susikaupusios dujos pro vamzdelį stumdavo...
Plačiau
Pažintis su eksponatais: Velykų patiekalo (Paschos) medinės formos istorija
Mielieji, Velykų proga mes pradedame naują muziejaus ciklą "Pažintis su eksponatais". Velykų patiekalo – Paschos – medinė forma išpopuliarėjo XVIII a., kuomet šventinio velykinio patiekalo „Mleka ogustevshego“ („Млека огустевшего“) receptuose atsirado sausa varškė. Pavasarinio pasninko metu ūkiuose susikaupdavo daug pieno, todėl valstiečiai, norėdami išsaugoti šį naudingą produktą, išmoko konservuoti varškę: iš rūgpienio pagamindavo varškę, ją paslėgdavo, tuomet džiovindavo krosnyje, šiuos procesus pakartodavo kelis kartus. Tokiu būdu paruošta varškė būdavo sudedama į molinius indus su dangčiu, užpilama lydytu sviestu ir kelis mėnesius laikoma vėsioje vietoje (rūsyje)....
Plačiau
Pažintis su eksponatais: kėdė „Lankas, kirvis ir pirštinės“
Literatūriniame A. Puškino muziejuje eksponuojamas unikalus ir savito stiliaus objektas – kėdė „Lankas, kirvis ir pirštinės“. Tokio stiliaus kėdes sukūrė garsus Peterburgo baldų gamintojas, medžio drožybos meistras Vasilijus Šutovas (1827-1887). Nuo to laiko tokio dizaino kėdės pradėtos vadinti Šutovo kėdėmis. Pirmą kartą V. Šutovas savo kūrinius pristatė 1870 m. Peterburge vykusioje visos Rusijos parodoje. Jis sukūrė neorusiško stiliaus kėdę „Lankas“ (sutrumpintas pavadinimas). V. Šutovo kėdė išsiskyrė savo originalumu – lanko formos kėdės atlošas su jame išraižyta patarle, kirvių formos ranktūriai, išdrožta pirštinių pora papuošta sėdima dalis. Neorusiškas stilius...
Plačiau
